Rašau jums norėdamas padėti suprasti dabartinę padėtį Venesueloje, kadangi tarptautinė žiniasklaida ją labai menkai tenušviečia. Taip pat tikiuosi, kad jūs galėsite paskleisti informaciją plačiau. Priminsiu, kad mes nesiekiame, jog A.S.I. (Tarptautinė someljė asociacija) pareikštų savo poziciją šiuo klausimu, nes tai nėra šios organizacijos kompetencija. Mes tenorime, kad tiesa apie tai, kas čia vyksta, būtų išgirsta už šalies ribų.
Žmonės Venesueloje protestuoja gatvėse dėl keturių pagrindinių priežasčių:
– 56 proc. infliacijos lygis, paskelbtas Venesuelos Centrinio banko ( tai reiškia, kad tikrasis lygis esąs gerokai aukštesnis). Nežiūrint to, kad kaimyninėse šalyse infliacijos lygis skaičiuojamas vienženkliais skaičiais, pas mus sunku gauti pieno, miltų, cukraus ir kitų būtiniausių produktų, žmonės turi stovėti eilėse po keletą valandų, kad nusipirktų ribotą kiekį šių produktų. Tikiuosi ir jūs jau esate girdėję visą pasaulį apskriejusią žinią, kaip pas mus trūksta tualetinio popieriaus.
– 2013 metais buvo nužudyta 25 tūkst. žmonių (šalyje gyvena per 30 mln. gyventojų). 90 proc. šių žmogžudysčių tebėra neišaiškintos.
Valiutos kursui per pastaruosius dvejus metus kritus keletą kartų ir nesant valiutos keitimo kontrolės, susikūrė juodoji rinka, kurioje valiutos kursas nuo oficialiojo skiriasi 8 kartus.
– Represinės priemonės, kurių imamasi prieš keletą žiniasklaidos priemonių, vis dar neperėjusių vyriausybės žinion ir drįstančių skelbti naujienas, nepatinkančias valdžiai. Tų pačių priemonių imamasi ir prieš asmenis, kurie reiškia nepritarimą vyriausybei – jie persekiojami ir įkalinami be teismo.
Kad per daug neišsiplėsčiau, neminėsiu čia daugybės kitų priežasčių, dėl kurių mes pastarąsias 28 dienas taikiai protestavome gatvėse. 970 žmonių buvo sulaikyta, daugybė sužeistų ir 18 mirusių. Deja, tai, kas mūsų šaliai galėjo būti Dievo dovana, tapo jai rykšte – nafta, gamtos turtas, galėjęs paversti šalį viena turtingiausių pasaulio valstybių, pripildė tik valdančiųjų kišenes ir padėjo palenkti savo pusėn bei šantažuoti kitų aplinkinių šalių prezidentus taip, kad nė vienas nedrįsta pasisakyti prieš diktatorišką Maduro režimą ar atsisakyti išpildyti kokį nors jo įgeidį, nes bijo netekti jo suteiktų privilegijų.
Prašyčiau Jūsų skirti dar šiek tiek laiko pažiūrėti šiai filmuotai medžiagai, kurioje atskleidžiama, kas vyksta mūsų šalyje, ir platinti žinią apie mūsų patiriamus sunkumus, kad padėtumėte likusiam pasauliui suprasti, ką slepia iš naftos gaunami pinigai.
Savo laišką norėčiau užbaigti aktoriaus Jaredo Leto žodžiais, pasakytais šiemet per Oskarų teikimo ceremoniją atsiimant prizą už antraplanį vaidmenį: „Visiems pasaulio svajokliams, kurie žiūri į mus šiąnakt tokiose vietose, kaip Ukraina ir Venesuela, aš noriu pasakyti – mes su jumis. Nes jūs iš visų jėgų kovojate už tai, kad įgyvendintumėte savo svajones, kad padarytumėte tai, kas neįmanoma, ir mes, esantys čia, šiąnakt galvojame apie jus.“
Mes tikime, kad jūs padėsite mūsų svajonėms, susijusioms su Ukraina ir Venesuela, tapti tikrove.
Nuoširdžiai
Leo D’ Addazio
Venesuelos someljė asociacija
Karakasas, 2014 m. kovo 4 d.